norėčiau, galėčiau rėkti. norėčiau, galėčiau verkti. norėčiau, galėčiau nušokti. bet aš nenoriu. dauguma depresijoj, o aš net tinkamai nemoku išsiverkti. pasikeitė kas, huh? taip, ašš po velnių laiminga, laiminga. laimingesnė už bet kurį iš jūsų. iš kur tiek optimizmo, ar kokio kito crap? Friendship that flows from the heart cannot be frozen by adversity, as the water that flows from the spring cannot congeal in winter. depresija.. kas man atrodo nesuvokiamas dalykas. kaip galima VASARĄ sirgti depresija? norit pabėgti nuo visko? bėkit! niekas jūsų čia nelaiko. norit daužtis į sieną? daužkitės! ryt ne į mokyklą.jeigu nuo to baigsis visos depresijos, aš visada - UŽ.
klausau dabar danger gang ir jaučiuosi laiminga, kad pagaliau pasidariau skanios arbatos puodelį su karvėmis.xD kažkodėl tai man nebesinori rašyti. kodėl? gal kaip vienas žmogus minėjo, rašymą dažniausiai paskatina bloga savijauta, kada viskas griūna ir norisi išsilieti. dabar atsisėdusi ir atsidariusi kokį nors diskusijų puslapį, kad galėčiau parašyti nors trumputę dalį, surezgu vos vieną sakinį. t.y. "III Dalis." arba "ačiū už komentarus". žinau, šitą blogo įrašą kelti yra taip pat kvaila kaip vaikščioti vasarą be ledų, tačiau neturiu kur dėtis iš tos laimės. ne, aš tikrai nesidžiaugiu, kad kitiems depresija ar pnš. atėjo man laikas nors šiek tiek pasidžiaugti tai ką turiu!
ir ta laimė greitai nesugrius, kaip būdavo, kai ateidavau į mokyklą. mes apie vienas kitus ten jau žinome beveik viską. skaitome vienas kitų blogus ir paskui aptarinėjame. dabar man - vaasara, nieko nežinau apie nieką, ir man tai didžiausias laimės taškas (tą žodį pakartojau bene milijoną kartų). šiandien, rytoj ar poryt, galiu praeiti pro kiekvieną klasioką net neatsisukusi, o rugsėjo 1 dieną pasakyti, kad nepažinau, nes atrodė žiauriai pasikeitęs. ironiška?
mata ne.
No comments:
Post a Comment